Vibroplokštė ar vibrokoja: kokį grunto tankintuvą pasirinkti?
Grunto tankinimas yra vienas tų darbų, kuriuos lengva nuvertinti, kol nepasirodo pasekmės: nusėdę takeliai, įdubusi trinkelių danga ar nusėdęs gruntas prie pamatų. Tinkamai parinkta įranga lemia ne tik darbo kokybę, bet ir laiką, kurį praleisite statybvietėje.
Vibroplokštė ir vibrokoja iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašiai, nes abu šie grunto tankinimo įrenginiai perduoda gruntui vibraciją arba smūgius. Vis dėlto jų veikimo principas, darbinis plotas ir tinkamiausios naudojimo sritys skiriasi.
Klaipėdos mieste ir rajone galima susidurti su smėlingais, molingais bei mišriais gruntais. Tiksli grunto sudėtis gali skirtis net netoliese esančiuose sklypuose, todėl vien vietovės pavadinimo įrangai pasirinkti nepakanka. Prieš išsinuomojant ar perkant tankintuvą verta įvertinti grunto tipą, jo drėgnumą, darbo vietos plotį ir vienu etapu tankinamo sluoksnio storį.
Pagrindiniai vibroplokštės ir vibrokojos skirtumai
Nors abu įrenginiai skirti gruntui tankinti, skiriasi jų perduodamos jėgos pobūdis ir darbinis paviršius. Tinkamas pasirinkimas priklauso ne tik nuo įrenginio svorio, bet ir nuo grunto savybių, drėgnumo bei konkretaus modelio techninių duomenų.
Veikimo principas
Vibrokoja gruntą tankina pasikartojančiais vertikaliais smūgiais. Vidinis mechanizmas judina tankintuvo padą, kuris nedideliame plote sukuria koncentruotą smūginį poveikį. Dėl to vibrokoja dažniausiai gerai tinka rišliems gruntams, pavyzdžiui, moliui ar priemoliui, taip pat darbui siaurose vietose.
Vibroplokštė veikia kitaip. Ekscentrinio svorio sukimasis sukuria vibracijas, kurios per metalinę plokštę perduodamos gruntui. Vibracija padeda birioms dalelėms persigrupuoti ir užpildyti tarp jų esančias ertmes, todėl vibroplokštės ypač tinkamos smėliui, žvyrui ir skaldai tankinti.
Gamintojai gali nurodyti apytikslį tankinimo poveikio gylį, tačiau jo nereikėtų painioti su vienu etapu tankinamo sluoksnio storiu. Praktikoje lengvesnėmis vibroplokštėmis ir vibrokojomis dažniausiai tankinami maždaug 15-25 cm storio sluoksniai, atliekant kelis praėjimus. Tikslios rekomendacijos priklauso nuo įrenginio modelio ir grunto, todėl visada reikia vadovautis gamintojo instrukcija.
Darbinio paviršiaus plotas ir manevringumas
Vibrokojos padas paprastai būna gana siauras - dažnai apie 25-35 cm pločio. Todėl įrenginiu patogu dirbti tranšėjose, prie vamzdynų, šulinių ar kitose sunkiau pasiekiamose vietose. Vis dėlto reikia vertinti ne tik pado, bet ir viso įrenginio bei jo rankenos matmenis.
Vibroplokščių darbinis plotis, priklausomai nuo modelio, dažnai siekia apie 40-60 cm, o didesnių modelių gali būti dar platesnis. Didesnis darbinis paviršius leidžia sparčiau sutankinti atvirą aikštelę, tačiau sumažina manevringumą siaurose vietose.
Sunkesnės reversinės vibroplokštės gali sverti kelis šimtus kilogramų. Jos tinka didesniems darbams, tačiau joms reikia daugiau vietos, tinkamo transportavimo ir saugaus pakrovimo.
Kada rinktis vibrokoją?
Vibrokoja dažniausiai pasirenkama, kai reikia tankinti rišlų gruntą arba dirbti tokioje siauroje vietoje, kurioje vibroplokštę būtų sunku valdyti.
Tranšėjų užpildo ir grunto prie pamatų tankinimas
Vandentiekio, kanalizacijos, elektros kabelių ar drenažo tranšėjos dažnai būna siauros. Tokiose vietose nedidelis vibrokojos padas gali būti patogesnis už vibroplokštę. Vis dėlto kai kuriose platesnėse tranšėjose gali būti naudojamos ir siauros vibroplokštės, todėl pasirinkimas priklauso nuo konkrečių matmenų.
Tankinant gruntą prie pamatų būtina saugoti hidroizoliaciją, šiltinimo medžiagas, vamzdžius ir kitas konstrukcijas. Vibrokojos smūgiai yra stiprūs, todėl jos padu negalima liesti sienos ar kitų pažeidžiamų elementų. Saugų atstumą ir darbo būdą reikėtų pasirinkti pagal įrenginio bei konstrukcijos gamintojų rekomendacijas.
Atgalinis užpildas prie pamatų turi būti tankinamas atskirais sluoksniais. Prastai sutankintas gruntas ilgainiui gali nusėsti, todėl gali susidaryti įdubos ir pablogėti paviršinio vandens nutekėjimas nuo pastato.
Molingo ir rišlaus grunto ypatumai
Rišliems gruntams, tokiems kaip molis ar priemolis, paprastai reikia stipresnio smūginio poveikio. Todėl jiems dažnai pasirenkama vibrokoja. Kai kuriuos mišrius arba mažiau rišlius gruntus galima tankinti ir galingesne reversine vibroplokšte.
Svarbus ne tik grunto tipas, bet ir jo drėgnumas. Per šlapias, pažliugęs ar organinių medžiagų turintis gruntas gali būti sunkiai sutankinamas nepriklausomai nuo pasirinkto įrenginio. Tokiu atveju gruntą gali tekti pradžiovinti, pakeisti arba stabilizuoti.
Jeigu projekte nustatytas konkretus sutankinimo rodiklis, sutankinimas turėtų būti patikrintas projekte nurodytu bandymo metodu. Vien įrenginio tipas negarantuoja, kad reikiamas rezultatas bus pasiektas.
Vibroplokštės privalumai dideliuose plotuose
Vibroplokštė yra našus pasirinkimas atviroms aikštelėms, takams, terasoms ir kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Ji ypač veiksminga tankinant birias medžiagas - smėlį, žvyrą ir skaldą.
Vienkryptės ir reversinės vibroplokštės
Vienkryptė vibroplokštė juda į priekį ir paprastai yra lengvesnė. Nedideli modeliai dažnai sveria apie 60-120 kg. Jie tinka smėliui ar smulkiam žvyrui tankinti, pagrindams ruošti ir kai kurių rūšių trinkelių dangai galutinai sutankinti.
Reversinė vibroplokštė gali judėti pirmyn ir atgal. Tai palengvina darbą ribotoje erdvėje ir leidžia tiksliau valdyti sunkesnį įrenginį. Reversinės plokštės dažnai sveria nuo maždaug 150 kg iki kelių šimtų kilogramų ir gali tankinti storesnius sluoksnius nei lengvos vienkryptės plokštės.
Vis dėlto vien svorio nepakanka. Prieš pasirenkant modelį reikėtų palyginti jo darbinį plotį, išcentrinę jėgą, vibracijos dažnį, judėjimo kryptis ir gamintojo rekomenduojamą sluoksnio storį.
Rentas.lt nuomos punkte Klaipėdoje galima rasti skirtingo svorio vienkrypčių ir reversinių vibroplokščių, todėl įrangą galima pasirinkti pagal darbo plotą ir grunto savybes.
Smėlio, žvyro ir skaldos sluoksnių ruošimas
Smėlis, žvyras ir skalda paprastai gerai reaguoja į vibroplokštės sukuriamą vibraciją. Ji padeda dalelėms persigrupuoti ir sumažina tarp jų esančias tuščias ertmes.
Sausą smėlį dažnai naudinga šiek tiek sudrėkinti, tačiau universalaus drėgnumo procento nėra. Tinkamas vandens kiekis priklauso nuo smėlio frakcijos, sluoksnio storio ir kitų savybių. Smėlis turėtų būti tolygiai drėgnas, bet ne permirkęs.
Naudojant maždaug 80-100 kg vibroplokštę, dažnai saugiau dirbti maždaug 15-25 cm storio sluoksniais. Tai tik orientacinė rekomendacija - konkretų leistiną sluoksnio storį reikia pasirinkti pagal įrenginio instrukciją. Kiekvienas sluoksnis paprastai tankinamas keliais persidengiančiais praėjimais.
Trinkelių klojimas ir galutinis sutankinimas
Prieš klojant trinkeles turi būti tinkamai sutankintas skaldos ar kitos pagrindo medžiagos sluoksnis. Ant jo paskleidžiamas ir išlyginamas smėlio sluoksnis. Įprastoje lanksčioje dangos konstrukcijoje šis sluoksnis prieš klojant trinkeles atskirai netankinamas.
Sudėjus betonines trinkeles dažnai atliekamas galutinis trinkelių dangos sutankinimas. Tam gali būti naudojama lengvesnė vibroplokštė su guminiu ar poliuretaniniu apsauginiu kilimėliu. Kilimėlis apsaugo paviršių nuo įbrėžimų ir kampų nudaužymo.
Kai kurioms didelio formato, plonoms, reljefinėms ar kitoms jautresnėms trinkelėms įprasta vibroplokštė gali netikti. Tokiais atvejais gali būti naudojamas specialus ritininis tankintuvas arba kitas gamintojo rekomenduojamas būdas. Prieš pradedant darbą verta patikrinti trinkelių gamintojo instrukciją ir išbandyti įrangą mažiau matomoje vietoje.
Pagrindiniai pasirinkimo kriterijai
Renkantis grunto tankintuvą reikėtų įvertinti grunto tipą, jo drėgnumą, darbo vietos dydį ir vienu etapu tankinamo sluoksnio storį.
Orientacinės pasirinkimo gairės:
Moliui ir priemoliui dažniausiai geriau tinka vibrokoja.
Smėliui, žvyrui ir skaldai dažniausiai pasirenkama vibroplokštė.
Mišriam gruntui įranga parenkama pagal vyraujančią frakciją, drėgnumą ir reikalaujamą sutankinimo lygį.
Siauroms tranšėjoms dažnai patogesnė vibrokoja, jeigu jose telpa visas įrenginys.
Didelėms atviroms aikštelėms našesnė vibroplokštė.
Trinkelių dangai tankinti reikia vadovautis trinkelių gamintojo rekomendacijomis ir naudoti tinkamą apsauginį kilimėlį arba specialų ritininį tankintuvą.
Apytikslį grunto tipą galima įvertinti paprastu bandymu. Paimkite saują drėgno grunto ir suspauskite kumštyje. Jeigu gruntas lengvai išlaiko formą ir iš jo galima suformuoti vientisą gumulą, tikėtina, kad jame yra daugiau rišlių dalelių. Jeigu gruntas greitai subyra, jis greičiausiai yra smėlingesnis arba žvyringesnis.
Šis bandymas yra tik orientacinis. Planuojant didesnius statybos darbus, įrengiant pamatus ar vykdant projektus, kuriems nustatyti konkretūs sutankinimo reikalavimai, reikėtų remtis grunto tyrimais ir projektuotojo nurodymais.
Tankinimo gylis ir sluoksnio storis
Vienas dažniausių nesusipratimų - tankinimo poveikio gylio sutapatinimas su vienu kartu supilamo sluoksnio storiu. Net jeigu įrenginio poveikis juntamas giliau, tai nereiškia, kad tokio storio sluoksnis bus tolygiai sutankintas.
Lengvesne vibroplokšte arba vibrokoja dažniausiai tankinami maždaug 15-25 cm storio sluoksniai. Galingesnė reversinė plokštė tam tikromis sąlygomis gali sutankinti storesnį sluoksnį, tačiau tikslus dydis priklauso nuo modelio ir grunto.
Jeigu reikia užpildyti 60-80 cm gylio tranšėją, visas užpildas neturėtų būti tankinamas vienu kartu. Jis supilamas keliais sluoksniais, kiekvieną sluoksnį atskirai sutankinant keliais praėjimais.
Tankinti plonesniais sluoksniais paprastai yra patikimiau nei bandyti vienu etapu sutankinti per storą sluoksnį. Jeigu kyla abejonių, verta pradėti nuo mažesnio storio ir atlikti bandomąjį tankinimą.
Praktiniai kokybiško tankinimo patarimai
Vadovaukitės konkretaus įrenginio instrukcija
Vienodo svorio vibroplokštės gali skirtis išcentrine jėga, vibracijos dažniu ir konstrukcija. Todėl sluoksnio storį bei praėjimų skaičių reikėtų derinti prie konkretaus modelio, o ne vien prie jo svorio.
Kontroliuokite grunto drėgnumą
Per sausą smėlį gali būti sunkiau sutankinti, todėl jį naudinga tolygiai sudrėkinti. Per šlapias gruntas taip pat tankinamas prastai, nes vandens perteklius trukdo pasiekti reikiamą tankį. Jeigu tankinant paviršiuje kaupiasi vanduo arba gruntas pradeda banguoti, darbą reikėtų sustabdyti ir įvertinti jo drėgnumą.
Judėkite tolygiai
Leiskite vibroplokštei judėti tolygiai ir nestumkite jos per greitai. Praėjimai turėtų šiek tiek persidengti. Judėjimo greitis ir reikalingas praėjimų skaičius priklauso nuo įrenginio bei grunto.
Atsargiai dirbkite prie konstrukcijų
Smūgiai ir vibracija gali pažeisti hidroizoliaciją, apdailą, vamzdžius ar nestabilias konstrukcijas. Prie sienų ir kitų kliūčių dirbkite atsargiai, neleiskite įrenginiui į jas atsitrenkti ar atsiremti ir laikykitės gamintojo nurodyto saugaus darbo būdo.
Apsaugokite trinkelių paviršių
Tankindami sudėtas trinkeles naudokite tinkamą guminį ar poliuretaninį kilimėlį, jeigu tokį būdą leidžia trinkelių gamintojas. Prieš tankinimą nuo paviršiaus pašalinkite akmenukus ir kitas šiukšles, galinčias subraižyti dangą.
Darbo sauga
Vibroplokštės ir vibrokojos perduoda vibraciją operatoriaus rankoms, todėl svarbu daryti reguliarias pertraukas ir nespausti įrenginio rankenų stipriau, nei būtina. Universalaus saugaus darbo laiko nėra - jis priklauso nuo konkretaus modelio vibracijos rodiklių ir bendros dienos ekspozicijos.
Pirštinės padeda išlaikyti rankas šiltas, pagerina sukibimą ir apsaugo nuo mechaninių pažeidimų, tačiau jos neturėtų būti laikomos patikima apsauga nuo vibracijos. Dirbant taip pat rekomenduojama naudoti klausos apsaugą, apsauginius batus ir akių apsaugą, jeigu kyla dulkių ar lekiančių dalelių pavojus.
Benzininių įrenginių negalima naudoti uždarose ar prastai vėdinamose patalpose, nes kyla apsinuodijimo anglies monoksidu pavojus.
Apibendrinimas
Bendra orientacinė taisyklė paprasta: vibroplokštė dažniausiai tinka biriems gruntams ir didesniems plotams, o vibrokoja - rišliems gruntams ir siauroms darbo vietoms. Tačiau tai tik pradinis pasirinkimo kriterijus.
Galutinis sprendimas priklauso nuo grunto drėgnumo, sluoksnio storio, darbo vietos ir konkretaus įrenginio techninių galimybių. Prieš pradėdami darbus įvertinkite šias sąlygas. Geriau skirti keliolika minučių planuoti nei po kelių mėnesių taisyti nusėdusią dangą.
